Senas, mokyklinis Salamiesčio prisiminimas apie ilgą eilę laukiančiųjų valgyti mokyklos valgykloje

Tai nutiko, kai aš mokiausi Salamiesčio pagrindinėje mokykloje. Vos tik nuėjęs mokytis į kitą savo mokyklą Salamiestyje, ten pradėt mokytis penktoje klasėje, aš jau nuo pat pačių pirmųjų dienų jau žinojau tai, kad ten mokosi vaikai, susirinkę iš bene keturių – penkių vietovių. Įdomiausia būdavo per ilgąją pertrauką, tuoj po trečios pamokos, kada dauguma nevietinių mokinių ir susirinkdavo visi draugėn, kartu valgyti mokyklos valgykloje, esančioje pastato pirmajame aukšte. Koridoriai net gausdavo, dundėdavo visi nuo daugybės kojų, kai visi nutrūktgalviškai lėkdavo kuo greičiau patekti tiesiai į valgyklą, kad ten eilėje užsiimtų sau kuo geresnę eilę prie maisto ir patys pirmi spėtų pavalgyti. Taip, jau nuo pat pačių pirmų dienų penktoje klasėje aš irgi žinojau tai, kad valgykloje norint gauti sau maisto, reikia pirma dar pastovėti gan netrumpoje mokinių eilėje. Visi taip kas dieną valgykloje ir stoviniuodavo ilgoje eilėje palei langus, kol pagaliau sulaukdavo savo eilės patekti visai arti prie puodų su garuojančiais, karštais patiekalais, tada jau galėdavo pasiimti sau į rankas padėklą, išsirinkti sau norimą valgį ir eiti su prie staliuko su visai valgyti. Tuo tarpu mokytojai valgydavo visai prie kito, atskiro savo staliuko, ne su mokiniais kartu. 1995 m. rugsėjis