Vaikystėje parvažiavusi namo iš miesto mama man parvežė naują žurnalo "Naminukas" numerį

Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika

Čia bus mano vaikystės laikų senas prisiminimas apie tai, kaip aš kadaise, kai buvau dar tik ketvirtos klasės mokinys Bakšėnų kaimo pradinėje mokykloje ir tos mano mokymosi dienos jau visiškai ėjo į pabaigą. Šituo metu man jau nebereikėjo daugiau vis važinėti lydimam mamos su autobusu į miestą ir ten vis dar gydantis savo skaudančius dantis – tas dantų gydymasis jau buvo visiškai baigtas. Iš po praeitų savo važinėjimų į Kupiškį aš ne vien buvau tuo pasiekęs skaudančių dantų problemos išsprendimą, bet dar ir prie progos „prigriebęs“ porą mane kaip vaiką labai dominančių daiktų – kaip antai vaikiškas žurnalas „Naminukas“. 1995 metais kelionių pavasarį metu aš spėjau įsigyti bent du, kovo ir balandžio mėnesių „Naminuko“ numerius, o atėjus gegužei, labai užsimaniau gauti ir dar bent vieną naują, būtent to mėnesio numerį. Nes tikrai domino, koks vėl bus šio mėnesio numerio turinys, koks bus ten istorijų tęstinumas, dar bent vieną sykį vėl gauti žurnalą, ne daugiau. Taigi, ir pradėjau gegužę kaulyti savo mamą, kad ta ji man, kai važiuos su autobusu į miestą, ir vėl man prie progos tą naują „Naminuką“ nupirktų. Taigi, būtent kaip tik tai netrukus vieną pavasario dienos popietę būtent tai ir nutiko, mama man parvežė ir namuose įteikė tiesiai į rankas tą naują gegužės „Naminuką“, kai buvo ką tik vėl autobusu iš miesto čia parkeliavusi...