Batuotas ir Ksena Katinai Papyvesio slėnio šlaito pievoje grožisi čia pat žydinčiais augalais

Nycių kaimo gyventojai, turtuoliai Batuotas Katinas ir jo žmona Ksena nuo visų per šią praeitą savaitę turėtų savo įvairių darbų buvo psichologiškai vidumi iki tiek jau pervargę, kad vos tik pabudę rytą lovoje ir atsikėlę patys sau vieni nusprendė – gana vien tik tupėti užsidarius namuose, reikia vėl judėti į kelią. Taigi, jiedu tuoj sėdo į savo prabangųjį visureigį „Mercedesą Geliką“ ir su juo iš savo kaimo nudūmė keliu palei gretimą Alpėnų kaimą, link Senojo piliakalnio ir Papyvesio slėnio ribų. Tam, kad tenai jiedu galėtų pabūti atokioje vietovėje ir tikroje, grynoje laukinėje Gamtoje. Ten sau pasidairyti, pasivaikščioti po vis dar nenupjautą čia aukštą žolę ir pabūti tik vieni du, su savo tikru artumu ir su savomis mintimis. Ksena kaip buvo atvykusi čia iš namų su savo atviromis basutėmis aukštu kulniuku, taip jų net ir čia į kitus savo batus nepasikeitė – visur po pievą, tarp žolių ir vaikščiojo ant kulniukų, nes tai jai visai tiko. Ir ji vilkėjo savo visai trumputę vasarišką suknelę, visu ilgiu atidengiančią jos ilgas, nuogas kojas. O Batuotas – tik savo marškiniais trumpom rankovėm, vasariškais šortais ir juodais akiniais ant kaktos. Ir po tą slėnio aukštikalnės šlaitą bevaikštinėdami rado ne vien tyrą ramybę – aplinkui dabar yra tiek daug visokių žydinčių augalų, nuo jų esančios gausos net akys raibsta vis. Na, o bevaikštinėjant po šią vietovę tarp Batuoto ir Ksenos ir toliau vis dar vyko dialogas, vėl buvo pasikalbėta apie tai, kas šią šeimą dabar vis dar taip neramina viduje, kas verčia juos pasukti savo galvą... 2026 m. birželio 21 d.