Ingridos nekenčiamas mokinys Usūrinis išgyvena kritinį laikotarpį ir klausosi draugo patarimų

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė mokėsi Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje Pardavėjo profesijos, ten pat greta ir statybininku mokėsi vienas toks vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai nekentė. Kai Usūrinis Kumštis buvo „Profkėje“ jau trečio kurso mokinys, klasiokai jį visgi galop privertė padaryti būtent tai, ko jie buvo norėję – Usūrinis išsiskyrė su savo panele, pirmakurse virėja Vilma, bet netrukus po to tikrai nepasijuto dėl to nė kiek geriau. Priešingai – kažkur jau už savaitės po įvykusio išsiskyrimo Usūrinis viduje ėmė stipriai gailėtis dėl to, kad tokį dalyką jis padarė, jam gyvenime tos Vilmos siaubingai trūko, trūko buvimo su ja, trūko pokalbių, jis jautė vis stiprėjančią kaltę. Ir jo klasiokai visiškai nesilaikė savo duoto žodžio Usūrinio po šito daugiau nebeskriausti ir nebežeminti – tai išsyk labai aiškiai pasimatė jau tuoj 2005 metų pradžioje, iškart po žiemos atostogų grįžus vėl į mokyklą. Būtent tuo metu Usūrinis išgyveno tikrai sunkų, kritinį savo gyvenimo laikotarpį – jam vėl norėjosi santykių su savo buvusia panele, bet jau niekaip nebegalėjo jų vėl turėti, koridoriuje, kai Vilmą einančią pro šalį sutikdavo, tuoj nusukdavo akis į šalį ir nieko jai nesakydavo, nors jam širdis ir virte virė, knietėjo ją vėl pašaukti vardu. Ir seksualinis alkis viduje jau buvo. Matydamas tai, kaip po skyrybų vis labiau kenčia tas jo draugas Usūrinis, jo draugas dvyliktokas mokinys Miknius vieną žiemos popietę gatvėje, prie miesto autobusų stoties nutarė jam duoti keletą patarimų, kaip Usūrinis turėtų dabar elgtis toliau – vienas iš jų, tam kad pamirštų Vilmą, turėtų jis išdrįsti pasimylėti su prostitute, arba su vyru, bet tai Usūriniui visiškai nepatiko... 2005 m. sausis