Ingridos nekenčiamas mokinys Usūrinis pamato klasioką Ginkmedį, bandantį kabinti jo buvusiąją Vilmą

Kai jaunoji Kėžių kaimo gyventoja Ingrida Kraštytė dar tik mokėsi Pardavėjo profesijos Kupiškio miesto Žemės ūkio mokykloje, ten pat gretimai ir statybininku mokėsi toks vienas vaikinas Usūrinis, kurio pati Ingrida tikrai labai neapkentė. Kai mokinys Usūrinis Kumštis buvo jau trečiakursis ir buvo jam jau pati paskutinioji savaitė, likusi prieš pat netrukus prasidėsiančią Gamybinę praktiką, tik tuomet kartą jis „Profkėje“ labai aiškiai prieš pat savo akis pamatė viską, tai, kodėl būtent jo klasiokai taip iš visų jėgų stengėsi dėl, kad tik jis liktų be savo panelės, pirmakursės virėjos Vilmos, kad tik su ja išsiskirtų – kam viso to jiems dabar reikėjo. Paaiškėjo, kad tikrai buvo viena konkreti priežastis tokį jų elgesį paaiškinti – jie taip labai stengėsi tik dėl savojo klasioko, miestiečio Ginkmedžio, kuris tuo metu nebeturėjo jokios panelės. Ginkmedis buvo už Usūrinį vyresnis dviem metais, bet irgi taipogi jam visiškai priešiškas asmuo – net mėgavosi kiekviena Usūrinio patiriama kančia, ypač šiuo metu, kai Usūriniui buvo vis dar taip sunku po išsiskyrimo su Vilma. Taigi, tą žiemos rytmetį, iškart po pirmos pamokos pirmojo aukšto koridoriuje ir pamatė taip, kaip Ginkmedis, visas meiliai išsišiepęs, vis kalbino ir kalbino šalia stovinčią Vilmą, vis kvietė ją kartu su juo nueiti dviese į pasimatymą mieste, bet prikalbinti taip ir nepavyko, nes šis vaikinas panelei dėl savo „maroziškumo“ visiškai nepatiko. Bet ir tas nenorėjo taip greitai pasiduoti. O Usūrinis slapčia net ir nubraukė ašarą, supratęs savo buvusią panelę jau jis tikrai prarado... 2005 m. vasaris