Ingridos nekenčiamo mokinio Usūrinio kelionė su tėvu į Profesinę mokyklą mieste autobusu

Tai įvyko pačiomis pirmomis rugsėjo mėnesio dienomis, kai tiek ir jaunoji Kėžių kaimo gyventoja, mokinė Ingrida Kraštytė, tiek ir kitas mokinys, vaikinas Usūrinis Kumštis buvo dar tik visai pradėję savo naujuosius profesijų mokslus Kupiškio miesto „Žemės ūkio mokykloje“. Ingrida tą mokinį Usūrinį tada dar labai mažai pažinojo, tad dar ir nebuvo pradėjusi jo neapkęsti – tai prasidėjo kiek vėliau. O pačiomis pirmomis naujų mokslo metų dienomis aną mokinį, pirmakursį Usūrinį į mokyklą važiuojant bent kelis kartus buvo lydėjęs kartu su juo rajoniniu autobusu, vežančiu ir kitus kaimo vietovių mokinius į jų mokyklas mieste, jo tėvelis Dzidas, kad jo sūnus apsiprastų su svetimais asmenimis vienas vykti į miestą, nes nė vienas iš jo buvusių klasės draugų nesiveržė tęsti savo mokslų mieste. Taigi, ir drąsiau Usūriniui buvo keliauti į jo naująją mokyklą mieste, be to, ir jo tėvui buvo šiokių tokių reikalų mieste. Pakeliui įlipdavo ir kiti mokiniai, besimokantys miesto mokykloje – tokie kaip vėliau jo priešu tapęs Zadas Rožinas ir netikėtai jo draugu tapęs Miknius. Tai buvo gal antras iš eilės darbo dienos rytas, kada Usūrinis su savo tėvu vyko autobusu į savo mokslus „Profkėje“, buvo labai saulėtas rytas, kada drauge ir vyko vienas Usūriniui nemalonus tipas – vyresnis mokinys Kęstas iš jo buvusios mokyklos, pasipūtęs „gezas“, taigi tas tada autobuse prieš kitus mokinius visaip išsidirbinėjo ir vis rodė savo koją, ant kurios per praeitą vasarą buvo pasidaręs didelę tatuiruotę – populiarios muzikos grupės pavadinimą užsirašęs... 2002 m. rugsėjis