Mano meilė žurnalo "Genys" numeriams gamtoje, 1994 metais

Kaip aš dar atsimenu iš tolimų savo vaikystės metų, to laikotarpio pirmaisiais ir antraisiais metais, vasaromis, kai jau buvau pradėjęs prenumeruoti žurnalą vaikams „Genys“, aš labai mėgau savo gautuosius žurnalo numerius ir kartas nuo karto vis išsinešti į lauką su savimi. Kai tėvai laukuose šienaudavo, aš šalimais ten prie jų irgi sukiodavausi, rankose vis laikydamas ne ką kitą, o „Genio“ žurnalą. Taip jau tada aš rodžiau viešai savo begalinę meilę tam žurnalui. Ypač, atsimenu, buvo 1994 metų liepą ir toks atvejis, kad krūvelę savo gautų „Genio“ numerių aš glėbyje buvau nusinešęs ir į pievas, ganyklas, esančias nuokalnėje šalia Papyvesio slėnio, ten, kur auga dvi senos laukinės obelys bei ir šermukšniai netoli jų. Aš ten tada tuos numerius pasidėjau ant tokio statoko šlaito ir jais kurį laiką drauge su savo keturkoju draugu, kalaite Muse iš tolo gėrėjausi, jų viršelių grožiu, o paskui jau ir ėmiau kai kuriuos jų skaityti. Geriausia buvo, kad toji mano kalaitė Musė buvo ypač geranoriška žurnalų atžvilgiu, jų nėsyk nedraskė, į juos perdėm nekreipė savo dėmesio, nors gal ir buvo kelis kartus tuos „Genius“ iš smalsumo apuosčiusi...