Mano vaikystės žaidimai - javapjūtė prie pirtelės

Apie mano vaikystėje žaistus žaidimus. Kadangi tuo metu, kai aš dar buvau vaikas, visur aplink mano sodybą plytėjo dideli ir platūs Bakšėnų kolūkio dirbamos žemės laukai, aš matydavau viską, kokie darbai vyksta juose, tai vėliau atitinkamai būtent tuos darbus su savo žaisliukais ir pats žaisdavau savo sodyboje esančiose pievelėse, kurias aš įsivaizduodavau esant tikrais „javų laukais“. Taigi, tose pievelėse aš tampydavau žaislinius traktoriukus, burgzdavau su burna ir žaisdavau žemės ūkio darbus javų laukuose. Viskas visuomet prasidėdavo būtent jau rugpjūčio mėnesio pradžioje, kai ir tikrieji javų kombainai išriedėdavo į laukus, kulti ten esančių javų. Lygiai tokia pati man tuomet vaikystėje buvo ir 1996 metų rugpjūčio pradžia, vėl aš tada savuosius „kombainiukus“ nešiausi tiesiai į pasirinktus nuo seno pievų plotus, kad juose žaisčiau „javų kūlimą“. Bet būtent tuo metu aš buvau ir patyręs net du stiprius savo turimų žaislų praradimus, kai po nakties jų jau neberadau jų buvimo vietoje, šalia mano plytinių žaidimų namelių – aš tada buvau apvogtas bakšėniečių vaikų. Per juos praradau tuomet ir kombainiuką, ir kamazą, ir bent porą traktoriukų, ir žemės ūkio žaislinių padargų. Teko man tada suktis ir bėdos ir dėl javapjūtės iš vieno seno, aplūžusio žaislo, tuščio stiklainio ir seno flomasterio pačiam sukonstruoti savadarbį javų kombainiuką „Jenisey“, laimei, ne viską tie vaikigaliai iš mano kiemo išnešė, tad kai kieme, prie pirtelės prireikė vėl man žaisti javų nukūlimą, tebeturėjau aš dar ir senąjį sunkvežimiuką, su kuriuo galėjau tiesiai iš laukų namo prie namelių „vežti“ ką tik laukuose nukultus „grūdus“.