Mokinys Usūrinis Kumštis, lydimas buvusios mokytojos, po "Profkės" baigimo bando stoti į Vilniaus Universitetą

Mokinio Usūrinio Kumščio tolesnis gyvenimas iškart po „Profkės“ baigimo. Kadangi tas vaikinas Usūrinis nuo pat savo mažų dienų visuomet labai mėgo knygų skaitymą, todėl jis savo viduje ir buvo ilgus metus puoselėjęs slaptą svajonę kada nors gyvenime išsimokyti ir tapti bibliotekininku. 2005 metų vasarą, netrukus po Statybininko profesijos savo Išleistuvių Kupiškio Žemės ūkio mokykloje, Usūrinis sukaupė visą savo drąsą bei, padrąsintas ir tėvų, pateikė savo dokumentus į Vilniaus Universitetą, kad ten pabandytų įstoti ir nuo rudens pradėt studijuoti bibliotekininkystę Komunikacijos fakultete. Darė tai ne vienas, o padedamas savo buvusios Gimtosios kalbos mokytojos iš „Profkės“, Rasos, kuri irgi buvo labai už, kad tik tas Usūrinis veržliai eitų savo svajonės išpildymo link. Buvo tada labai žiūrima į konkursinį balą, kuris buvo formuojamas iš brandos egzaminų pažymių ir metinių pažymių vidurkio. O pas Usūrinį jis buvo gan žemokas. Vaikinui visą krūvą dokumentų į Universitetą tada teko pateikti. Pačiame vidurvasaryje, liepą Usūrinis, lydimas tos savo lituanistės mokytojos, vyko ir į svarbiuosius stojamuosius egzaminus VU. Pirmieji jo įspūdžiai, kai jis lankėsi Universiteto teritorijoje, jo kiemeliuose, ypač Skargos kiemelyje, buvo tikrai jam nepamirštami, su nuostaba jis dairėsi į visas puse, gėrėjosi čia esančių pastatų architektūra. Bet svarbiausia dabar tądien jam buvo tik stojamieji egzaminai. Ir, deja, Usūrinis tų savo egzaminų neišlaikė, į norimas studijas nė iš tolo negalėjo patekti, nes buvo už jį kitų daug gabesnių mokinių ir su žymiai geresniais savo ankstesniais pažymiais. Bet Usūrinis vis tiek kažkiek savyje džiaugėsi nors bent pabandęs savo laimę patekti į seniai norėtas mokslų studijas... 2005 m. liepa