Mokinys Usūrinis Kumštis su savo mama Kupiškio miesto turguje pardavinėja miške surinktas uogas

Tęsiu toliau vėl savo pasakojimą apie tai, koks buvo vėliau tolesnis mokinio vaikino Usūrinio Kumščio iš Mičiūniškio kaimo Kupiškio rajone gyvenimas iškart netrukus po to meto, kai jis oficialiai pabaigė savo dešimtos klasės mokslus Kandrėnų kaimo mokykloje ir per Išleistuves atsiėmė pelnytą mokslų baigimo Atestatą. Taigi, kas vyko būtent dar toliau tą pačią įsimintiną vasarą Usūriniui. Kai buvo jau visai atėjęs liepos mėnuo, Usūrinis jau gyveno sau pakankamai nerūpestingomis nuotaikomis ir mėgavosi laisve nuo mokslų. Jo pagrindinė veikla namuose buvo tokia, kad reikėdavo ravėti daržą, pjauti žolę ir nuolat vis eiti su tėvais į miškus, rinkti visokias ten augančias prinokusias uogas. Namo vis grįždavo su pilnais jų kibirais. O atėjus šeštadieniui su tėvais vykdavo tiesiai į Kupiškį, kur jo turgaus aikštėje prie kitų čia susirinkusių prekeivių ant stalo po stogine pasidėdavo pardavimui indus su tomis miško uogomis ir laukdavo pirkėjų. Panašiai buvo ir būtent tą saulėtą dieną – lauko prekybos vietoje jiedu Usūrinis ir jo mama Irena įsitaisė pavėsyje ant suoliuko ir išsipakavo prekybai uogas, o šalimais sėdėjo dvi jaunos merginos, prekiaujančios grybais, ir su jomis Usūrinio mama iškart pradėjo plepėti. Įdomus sutapimas – Usūrinis savo būsimų klasiokų iš miesto „Profkės“, kur jis dar tik ketino rudenį eiti mokytis, negalėjo tuo metu nė iš tolo iš anksti žinoti, kaip ir negalėjo žinoti tai, kad kai jis čia prie savo uogų sėdėjo, pro pat jį besikalbėdami buvo praėję du jam nepažįstami paaugliai Vaidelis ir Užkimėlis ir bus rudenį jo paties klasiokai naujoje mokykloje. Tiedu jo būsimi klasiokai tada jau buvo susipažinę, bendraudavo ir vis pasikalbėdavo tokius dalykus, kad kai ateis ruduo, norėtų savo būsimoje klasėje ir turėti kokį nors „mėmę“ – tam, kad būtų su kuo užsiimti ir ką savo smagumui vis skriausti, engti... 2002 m. liepa