Nyciečio Tuko ir miestietės davatkos Vidos draugystės skaudi istorija 13

Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika

Nyciečio Tuko ir miestietės davatkos Vidos draugystės skaudi istorija 13

Toliau pasakoju apie Nycių kaimo gyventojo Tuko Nykštuko ir miestietės davatkos Vidos draugystę. Po to, kai Kupiškio miesto bažnyčioje įvyko nyciečio Tuko ir jo draugės, davatkos Vidos Pribeldaitės oficialios sužadėtuvės, tuomet šis vyras legaliai jau pagaliau galėjo karštai pasibučiuoti su savo panele Vida, nenusižengiant „Biblijoje“ surašytoms tiesoms ir draudimams. Padaryti savo pirmąjį bučinį su Vida. Kai jie abu drauge išėjo lauk iš bažnyčios ir Tukas vėl garsiai paprašė bučinio, tuomet Vida jau nebesipriešino prašymui, nebeatsikalbinėjo, o klusniai nuėjo už bažnyčios kampo, kad su savuoju vaikinu nyciečiu pagaliau jie susiliestų lūpomis. Jau vos tik pradėjus bučiuotis, Tukas iškart pajuto malonų karštų merginos lūpų skonį, įsismaginęs paskui net pabandė kištelėti Vidai į jos burną savo liežuvį. Tukui šitas bučiavimasis tikrai patiko, jis tuo net mėgavosi, o tuo tarpu Vida šio bučinio metu elgėsi kažkaip keistai – ją irgi lyg ir traukė tai išmėginti, bet iš kitos pusės ją tarsi kažkas lyg ir kaustė, jai tai buvo visai neįprasta, tad bendrai nelabai ir patiko. Sunku suprasti, kaip su šia davatka yra iš tikrųjų – ji iki šiol dar visai nebuvo bučiavusis su niekuo, ar tiesiog jau labai seniai nebuvo niekieno bučiuota. Tad gan ir nedrąsūs judesiai su lūpomis susiliečiant iš jos pusės gavosi. Ko nepasakysi apie Tuko tikrai jausmingą „žaidimą“ su lūpomis ir liežuviu. Maža to, Vida po kiek laiko pusbalsiu net ir pradėjo sakyti kažką panašaus į tai, jos „nėra ko jiems dabar pernelyg įsijausti į bučiavimasį, nes kol jie nėra dar susituokę, tai ne itin galima, vis tiek lieka dar kažkiek nuodėme“, o pats Tukas tik paprašė jos su tokiomis savo kalbomis verčiau negadinti jam jaučiamo malonumo... 2011 m. rugsėjo 23 d.