Vaikystės prisiminimas apie keliavimą su "Geniu" ir kalaite Muse pas kaimyną į svečius

Čia bus mano vaikystės laikų senas prisiminimas apie tai, kaip aš, dar visai vaiko amžiaus būdamas, savotiškai linksmai ir kitoniškai leidau savo paties vasaros atostogas namuose. Buvo tada 1994 metų vasara. Kadangi su savo Bakšėnų kaimo pradinės mokyklos kitais mokinukais tuomet per atostogas labai retai kada tebuvau susitikdavęs, laisvą vasaros dienų laiką daugiausiai leisdavau būdamas namuose ir žaisdamas prie plytų namelių su savo žaislais bei kalaite Muse bei skaitydamas savo turimus žurnalo vaikams „Genys“ numerius. Draugavau tuomet ir su savo kaimynu, vyresniu vyriškiu, senberniu. Pas jį į jo kiemą stumdavausi į mažiems vaikams skirtą savo kūdikystės laikų seną vežimėlį įsisodinęs savo draugišką kalaitę Musę, kuri viso mūsų važiavimo metu ten vis klusniai sėdėdavo ir dar prie jos pasidėdavau savo visai neseniai gautą, naujausią birželio mėnesio „Genio“ numerį. Ten, pas tą kaimyną nuvykęs, kažką sau smagaus vis veikdavau jo namų troboje, smagiai su juo pačiu šnekučiuodavausi, ar kartais vis sumanydavau paprašyti, kad jis man paskolintų žaidimų namelių statyboms savo turimų baltų, silikatinių plytų...