Vienaturčio mokykliniai prisiminimai iš Bakšėnų pradinės mokyklos lankymo metų 37

Seni mano prisiminimai iš to praeities meto, kada aš dar tebuvau mažas mokinukas ir lankiau Bakšėnų kaimo pradinę mokyklą. Dabar tai bus iliustruotas mano prisiminimas iš mano paties buvimo antros klasės mokiniu metų. Pamenu, kad tada buvo jau 1992 metų gruodžio 2 diena, ką tik prasidėjusi žiema, o man pačiam tądien Bakšėnų mokykloje jau baigėsi pamokos, buvo popietės metas, lyg ir buvo planuojamas mokykloje tėvų susirinkimas, nes jau buvo čia atėjusi mano mama, rinkosi ir kiti mokinių mamos ir tėčiai. Kai su kuprine rankoje jau ėjau iš klasės, tik vos spėjau peržengti slenkstį, kai staiga iš klasės mane pasivijo mano tuometė mokytoja Stasė, ji man tada paspaudė ranką, padėkojo už gerą mano mokymąsi ir kaip dovaną man įteikė vaikišką knygelę – Danutės Čiurlionytės „Kalėdų senelių šalis“. Pasakė ji, kad čia man tokia išankstinė, pirma laiko man skirta dovanėlė prieš pat Kalėdas, kad esu jos vertas, nes gan gerai mokausi. Ten, knygelėje dar buvo ir paliktas gražus mokytojos parašytas palinkėjimas. Ta prasme, dovanėlė skirta dar labiau pakelti mano motyvacijai. Ne, nebuvau pats geriausias tada mokinys, vien tik su penketais, turėjau ir penketų, bet daugiausia ketvertų, bet vis tiek tada mokytojos jau buvau laikomos kaip gerai tada besimokantis mokinys. Likimo ironija – jau trečios klasės viduryje pradėjo po truputį jau prastėti mano paties mokykloje pasiekiami mokymosi rezultatai, dėl to paskui jau niekaip nebebuvau laikomas gerai besimokančiu...