Vyriškis Usūrinis Kumštis rytą dabar pas jį namuose gyvenančiai draugei Vilmai neša tiesiai į lovą pusryčius
Rankdarbiai » Kompiuterinė grafika
Mokinio Usūrinio Kumščio tolesnis gyvenimas iškart po „Profkės“ baigimo. Kai tą 2006 metų pavasarį šitiek be galo daug savo paties fizinių ir psichinių pastangų Kupiškio rajono Mičiūniškio kaime gyvenantis jaunas vyriškis Usūrinis buvo per tuos kelis mėnesius iš eilės įdėjęs į savo siekį išmokti vairuoti lengvąjį automobilį ir išlaikyt vairuotojo teises, visai suprantama, kad ir jam vieną dieną turėjo visgi pagaliau nusišypsoti sėkmė. Ir nusišypsojo, bet vėlgi tik po jo draugės Vilmos pasiektos asmeninės sėkmės – gegužę ji iš trečio karto Panevėžio „Regitroje“ išlaikė savo vairuotojos teises, o Usūrinis – iš ketvirto karto paskui irgi pasiekė savo užsibrėžtą tikslą. Bet čia, jau jiems abiem turint savo vairuotojo teises ir gyvenant toliau kartu po vienu mūrinio namo stogu Mičiūniškyje, vis tiek ėmė ir ištiko gan rimta problema – šiuose namuose jau trys vairuotojai, o Usūrinio tėvų turimas „Pasatas“ taigi tik vienas yra. Be to, su tuo automobiliu į savo darbą lentpjūvėje važinėja nuolat Usūrinio tėvas Juozas, tad net ir išsilaikius teises Vilmai teko taip pat ir toliau vis važinėti į savo antro kurso virėjos kursus Kupiškio „Profkėje“ tik su rajono autobusu, kitos išeities ji dar neturėjo. O Usūriniui irgi ne pyragai tada padėtis buvo – naujo darbo jis vis dar neturi, papildomų pajamų pirkti naują „tačką“ nėra. Geriausia bent tai, kad jiedu su drauge Vilma jau visai rimtą bendrą gyvenimą buvo kartu užsukę – ir miegodavo naktimis savo lovoje dviese apsikabinę po viena pataline, ir pasimylėdavo kartas nuo karto, ir bendrai su Usūrinio tėvais namus tvarkydavo, jie Vilmą jau beveik atvirai vadino „savo būsima marčia“. O čia, kaip šiame paveikslėlyje ir matyti, štai kaip tas Usūrinis tuomet, jau gegužės mėnesį, labai stipriai mylėjo, gerbė ir rodė didelį savo rūpestį jai, kad net, vos tik rytui išaušus ir pačiam pirmam atsikėlus iš lovos, tuoj iškart skubėdavo jai kažką skanaus pagaminti ir tuos lengvus pusryčius ant padėklo nešdavo Vilmai tiesiai jai į lovą...